- rizius
- rìzius, -ė smob. (2) Skr, Erž šnek. kas nuolat rizena, juokiasi: Rìzius –skystas žmogus, kurs juokias vis J. Nebūk toks rìzius: kad kas kur tekšt kokį žodį, tai tuoj kle kle – ir juoktis! Rs. Eik tu, rìziau, rìziau! Ar. Jau ji tokia rìzė: rizena ir rizena, kad ir nėra ko Jrb. Viena rìzė, kita pataračkė – abi sutinka Gs. Rìze, rìze, imkis razumo! Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.